Vis dėl to reikia apie tai kalbėti garsiai ir nereikia gėdytis. Galbūt atsiras šalia Tavęs žmogus, kuris galės Tau padėti. Pamenu vienas iš mano gyvenimo mokytojų pasakojo man apie tai kiek žmonės patiria skausmo ir gyvena jame, bet tyli. Tyli, nes kenčia. Kenčia, nes galvoja, kad yra nieko verti ir čia tik toks gyvenimas. Naiviai tikisi, kad visa tai praeis vieną dieną. Va taip tiesiog nieko nedarant.. Praeis. Žinau tik vieną dalyką, kad dažniausiai tie žmonės patiria per mažai skausmo arba per mažai nori patirti malonumo, apie kurį svajoja. Kas žino mano istoriją, tas puikiai atsimena, kad pats gyvenau skausme. Na ir kentėjau jį ir buvau jame ilgą laiką. Kartais nenorėjau gyventi. Pabusdavau ryte ir galvodavau kam aš čia esu šitam pasauly, kodėl mane Dievas įmetė į šitą kūną ir kokia viso to prasmė. Gulėdavau lovoj ir gailėdavausi savęs. Galvojau kaip mano ex šlykščiai su manimi pasielgė, bet tuo pačiu vis dar bandžiau ją pateisinti. Mąsčiau, kad myliu ją ir nekenčiu jos tuo pat metu, bet dabar suprantu, kad nemylėjau savęs ir nekenčiau savęs tuo pat metu. Vis dėl to, jausmai jai buvo tik sulamdytas paviršius, po kuriuo slypėjo tikrasis tragiškas vaizdas. Maždaug po 3 mėnesių tokios kankynės, mano skausmas perlipo nebepakeliamą ribą ir aš pradėjau veikti. TAIGI ŽMONĖS NEPRADEDA NIEKO DARYTI DĖL TO, KAD JIEMS PER MAŽAI SKAUDA ARBA JIE TIESIOG YRA PAKANTŪS SKAUSMUI IR GALVOJA, KAD GYVENIMAS SKAUSME YRA JŲ LEMTIS. Taip, taip. Esu savo saviugdos kelyje sutikęs žmonių, kurie man pasakė: “Mažvydai, viskas man gerai. Čia tiesiog mano toks likimas.” Kiek žinau jie vis dar gyvena tame skausme, bet naiviai tikiuosi, kad jiems Dievas atsiųs mažą nušvitimą iš to išeiti. ŽMONĖS SUSTOJA VEIKTI, NES YRA PER SUNKU KEISTIS. Čia ko gero dažniausiai sutinkama priežastis. Pažada sau: “Na viskas, nuo pirmadienio”. Ateina pirmadienis, na gal iki pietų, gal iki antradienio, o po to pyst tas pats. Bet apie tai jau kalbėjome vakar, kaip tai įveikti ir kaip padaryti tikrą pasikeitimą. ŽMONĖS SUSTOJA VEIKTI, NES JAU IR TAIP DAUG PADARĖ. Šitas apgaulingas kelias ir ši priežastis gali būti stipriai iliuzinė. Teko sutikti tokių, kurie sakė: “aš jau viską išbandžiau, viską žinau. Praėjau čia šimtus seminarų, buvau ceremonijose, viską supratau. Man nieko nebereikia”. Teko girdėti ir tokių istorijų, kad žmonės tampa dievais (specialiai parašiau iš mažosios d raidės). Šiek tiek lengvesnis kelias yra tada, kai žmogus padaro mažą pokytį ir galvoja sau: “Viskas. Vat išėjau iš to skausmo ir man gerai. Na vat tiek ir užtenka. Turbūt esu tiek ir vertas. Na jau nebeskauda. Va turiu geresnį darbą, nusipirkau geresnę mašiną. Na dabar gyvenimas geresnis. Galiu sau ramiai grįžti į rutiną. Kam čia siekti daugiau, man ir taip užtenka.” Kas gali būti liūdniausia, tai, kad toks žmogus šio dialogo pats negirdi, tačiau jis sukasi pasąmonėje ir sukuria tokias situacijas. ŽMONĖS PERSIVALGO SAVIUGDOS IR/AR POKYČIŲ. Turiu pripažinti, kad ko gero buvau ant ribos, bet vis tiek knygos ir įvairūs video sukosi mano namuose. Tačiau visą laiką žinojau, kai pradėjau eiti saviugdos keliu, kad kito kelio atgal nėra. Kažkada jau buvau pabandęs sustoti ir gavau labai stiprių pamokų. Taigi, kaip veikia šis principas? Žmogus pradeda eiti saviugdos keliu ar tiesiog sąmoningai keisti savo gyvenimą ir lekia per visus įmanomus seminarus, stovyklas, perka online mokymus, knygas, ryte ryja visą įmanomą nemokamą informaciją internete ir staiga aaaa… Nusivilia! Persivalgo. Apsivemia ir galvoja: “kam man viso to reikia? Neveikia ta saviugda šūdas!”. Kitas variantas: “Koks tikslas iš viso kažką keisti, jau bandžiau kelis kartus!”. Dar vienas variantas, žmogus ilgai riboja kažką sau ir daro pokyčius, gyvena suvaržęs save disciplinoje ir vieną dieną pratrūksta: “Tiek laiko atsisakiau kažko dėl didesnio tikslo, o dabar ką turiu. Nafik man viso šito reikia! Nesijaučiu laimingas. Metu tai.” Liūdniausia, kad toks žmogus neįvertina ir nemato to pokyčio, kurį jau yra padaręs ir praranda motyvaciją. Peržvelgėme priežastis kodėl žmonės nepradeda kažko daryti arba sustoja. Žinau, kad įvardinau toli gražu ne visas. Tačiau, jeigu radai bent vieną pažįstamą, pasidalink su draugais ir užsuk rytoj paskaityti apie tai, kaip susigražinti motyvaciją. P.S. Jeigu perskaitei iki čia, padėk komentaruose pliusiuką + ,kad žinočiau kiek man stengtis rašyti aiškiai, o kiek rašyti dėl savęs :) Sėkmės ir iki rytojaus <3 __________________________________________________

KODĖL ŽMONĖS NEPRADEDA ARBA SUSTOJA?

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on linkedin