KAIP SUSIGRAŽINTI MOTYVACIJA

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on linkedin


Tai visų pirma labas, mano drauge. Na jeigu skaitai mano tekstą, įtariu, kad mes jau pažįstami.
Kodėl? Nes mus jau suvedė aukštesnė jėga dėl kažkokios priežasties. Tikiuosi, kad rasi
atsakymą, kurio Tu ieškai ir susitiksime dar ne kartą tarp raidžių, žodžių, sakinių ir eilučių 🙂

KAS YRA MOTYVACIJA?

Mano siauru suvokimu, tam, kad kalbėtume apie jos susigrąžinimą, turėtume pradžiai suvokti,
kas ji yra. Kad labai neišsiplėsti ir nelįsti į motyvus (socialinius, biologinius ir asmeninius), mes
motyvaciją išskaidysime į dvi rūšis: vidinę ir išorinę.

IŠORINĖ: pripažinimas, titulai, konkurencija, nesėkmės baimė, bausmės baimė, pinigai,
taškai, medaliai. Trumpai tariant išorinė motyvacija yra veiksmas dėl to, jog kažkas kitas mus
pripažintų, pagirtų, paglostytų ir pasakytų gerą žodį. Kokia yra problema su šiuo motyvacijos
būdu? Ne visi daro tai, ko mes norime. O kai kiti nedaro tai, ko mes norime, mes galime prarasti
motyvaciją ir netgi užpykti ant kitų žmonių: “Po galais! Aš toks fainas, o jie manęs nepastebi,
nepagiria, nepastato man paminklo. Durneliai…”
Pliusai: lengva gauti ir veikia kaip į laužą įpiltas benzinas
Minusai: ne visada galima gauti. Esame priklausomi nuo kitų žmonių ar veiksnių.

Vidinė: autonomiškumas, smalsumas, tyrinėjimas, mokymasis, išmintis, reikšmė, noras palikti
po savęs. Trumpai tariant, tai motyvacijos būdas, kurį susigeneruojame patys (na jeigu
neatsižvelgsime į visas visatos jėgas, aplinkybes ir t.t.). Tai vidinis variklis, kuris varo žmones į
priekį ir verčia nesustoti netgi tada, kai iškyla didžiausios kliūtys. Galime patys save pagirti ir
savimi pasidžiaugti.
Pliusai: tampame nepriklausomi nuo kitų žmonių. Esame laisvi ir generuojame sau pastovią
energiją, kuri veda mus pirmyn.
Minusai: ne taip ir lengva ją pasiekti. Reikia atrasti savo tikrąjį motyvą, tikrąjį kelią ar išsilaisvinti iš savo praeities programų.


TAI O VIS DĖL TO KAIP NEPRARASTI MOTYVACIJOS?


Na dabar jau kai apžvelgėme motyvacijos tipus, jau yra daug lengviau pakalbėti apie tai, kaip jos neprarasti. Keli patarimai iš mano patirties:

Išsiaiškinkti kam Tau reikia tos motyvacijos ir dėl ko Tu tą veiksmą darai.
Dažnai žmonės prisigalvoja tokių dalykų, kurių jiems net nereikia. Tiesiog susimąsto, kad darys tą ar aną, nors giliai viduj jiems to net nereikia. Gal madinga, o gal užėjo momentinis noras, kuris
vos tik susidūrus su pirmu iššūkiu, praeina.

Išsigryninti mintis ir tikrąsias priežastis kodėl aš noriu sustoti. (Bet taip nuoširdžiai. Būti nuogam su savimi. Kuo nuoširdesnis ir atviresnis su savim būsi, tuo geresnis rezultatas.) Galbūt mano senosios programos tiesiog stipriai priešinasi tam, ką aš dabar darau. Galbūt priešinasi
mano pokyčiams. Kas slypi po tuo? Kodėl mano protas, tas tinginys bijo išeiti iš komforto zonos?
Ką aš bijau prarasti?

Pažvelgti kokią motyvacijos rūšį aš naudoju ir į kokią trokštu pereiti?
Paklausk savęs, kas Tave motyvuoja? Ar Tu pats ar kitų pasakyti žodžiai? Dėl ko kažką darai?
Kam Tau iš vis to reikia?
Kai rasi atsakymus, paklausk ar ta motyvacijos rūšis Tave tenkina? Ar su ja tikrai nueisi iki galo?

Pasidaryk sau planą. Ne šuoliais, bet mažais žingsniukais kaip gali pereiti prie vidinės motyvacijos.

Tiesiog žinok, ką darai ir dėl ko. Tvirtai sau viduje pasakyk, kad tai pasieksi “no matter what”.
Vizualizuok, išgyvenk, tikėk. Užsistatyk žadintuvą, kas kelias valandas. Prieš jį išjungdamas, prasuk galutinį rezultatą mintyse. Kaip sakė Žydūnas Sadauskas, apsiklijuok lapeliais ir primink sau ir judėk pirmyn.
SVARBU NEPAMIRŠK
Eik mažais žingsniukais. Tavo tikslas yra pasiekti sekantį mažą žingsniuką, kuris dar labiau Tave priartins prie galutinio tikslo.


MOTYVACIJA TĖRA TIK PAPILDOMOS MALKOS JAU DEGANČIAM LAUŽUI. TIK NUO MŪSŲ
PAČIŲ PRIKLAUSO AR TAS LAUŽAS BUVO UŽKURTAS TINKAMOJE APLINKOJE IR KOKIAS MALKAS Į JĮ ĮMESIME.

Su meile, Mažvydas Šimkus.

Fausta Navardauskaitė

Fausta Navardauskaitė