.

BAIMĖS ARBA KAIP NEGYVENTI RYTOJUMI

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on linkedin

Va čia tai tema. Net neaišku nuo ko pradėti.. hahaha.

Dauguma iš mūsų labai LABAI LABAI daug laiko praleidžia dvejodami, svarstydami, bijodami.

Tokius jausmus turėti yra visiškai normalu, nes mes esame žmonės. Juos jausti yra natūralu.


TAČIAU!


Po galais mes nesame bailiai! Iš prigimties esame visi ereliai.

Na, prisimink save kaip mažą vaiką, leliuką. Arba šiaip pažiūrėk į kūdikį. Jis kažko bijo? Aišku, kad ne. Tai vat giliai viduj tokie bebaimiai esame ir mes. Atsimenu, kai buvau mažas. Su šeima važiuodavom į Kleboniškio mišką pasimėgauti žiema. Ten būdavo toks LABAI status kalnas (kauniečiai žinos turbūt apie ką aš, o kiti skaitytojai turės pasitikėti mano žodžiu:)). Na ir aišku aš vaikas visiškai nebijojau to kalno ir leisdavausi nuo jo su rogutėmis. O Dieve, kaip būdavo smagu! Vienas ryškiausių vaikystės prisiminimų. Tik aišku po to atsibosdavo lipti į jį atgal, bet tas malonumas leistis žemyn kaip raketai viską atstodavo.
BET!


Praėjo 20 metų ir aš vaikštau Kleboniškio miške. Prieinu prie to pačio kalno ir pagalvoju: “Eina sau, koks buvau kietas vaikas, leisdavausi žemyn ir nebijojau. Dabar turbūt net už 1000 eurų
nenusileisčiau žemyn, nes bijočiau susilaužyti kąnors.”


Ar kalnas pasikeitė? Ne! Tik Mažvydas pasikeitė. Daugiau mėšlo per tuos 20 metų buvo įsileista į galvą.
Ne, aš nesiūlau dabar bėgti į sandėliuką ir ieškoti rogučių bei stataus kalno 🙂

KĄ AŠ SIŪLAU?

Siūlau susimąstyti iš kur kiekviena baimė ar nepasitikėjimas atsirado mūsų galvoje. Siūlau susivokti ir sąmoningai (panaudojant savo smegenis ir intelektą) paklausti savęs: “O kodėl aš to bijau? Juk tai nėra tikra. Iš kokios mano patirties ar situacijos tai atsirado? Juk mano praeities
patirtys neturėtų daryti įtakos mano dabarčiai ar ateičiai. Praeitis buvo. Aš ją paleidžiu ir suvokiu, kad esu čia ir dabar. Ateities taip pat nėra. Taip aš dabar bijau, bet aš esu sąmoningas žmogus ir
galiu rinktis emocijas, kurias jaučiu. Aš kuriu savo gyvenimą.”
Taip. Per savo gyvenimą praeiname daug įvairiausių situacijų, patiriame skausmų, įšgyvenimų, netekčių ir dar visokio š. Būčiau melagis jeigu sakyčiau, kad tie dalykai nedaro įtakos Jums ir viską galite suvaldyti ir neįsidėti į savo galvą. Pats turiu dar tiek mėšlo ir baimių savo galvoje, kad darbo turėsiu ko gero keliems gyvenimams į priekį.

O TAI KĄ DARYTI? KAIP TAI ĮVEIKTI?1.Pripažinti sau, ką aš jaučiu.
Tiesiog paimk ir atvirai ir nuoširdžiai pasakyk sau: “Aš bijau… (to ir to)/Aš jaučiu baimę…. Bet aš esu žmogus. Baimė yra manyje ir aš galiu ją valdyti.” Vien tik toks pasakymas jau iškels tą vidinį
juodulį į paviršių ir bus galima jį lengviau suvaldyti.

2. Stebėk kas vyksta.
Po pasakymo ir pripažinimo sau garsiai (geriausiai būtų net pripažinti tai artimam žmogui),
stebėk tą baimę ir jausmą. Kas vyksta Tavyje? Ar ji supyko? Ar ji sustiprėjo? O galbūt pajautei lengvumą tai pasakęs. Galbūt lengviau gali tai kontroliuoti?

3. Neslėpk to jausmo ir veik.
Turi suvokti vieną esminį dalyką:

BAIMĖ TĖRA ILIUZIJA, SUKURTA TAVO VAIZDUOTĖJE.

Na beveik kaip vaiduoklis Kasparas. Pameni tokį animacinį filmuką? Juk tas vaiduoklis netikras, bet jį rodo per televiziją. Na ta televizija tai Tavo vaizduotė. Juk baimė netikra, bet ją rodo Tavo vaizduotė ir kas svarbiausia, kai ją rodo, Tu net patiki, kad ji tikra.
Tad pasakyk sau, kad to nėra. Juk baimė yra paremta praeities įvykiais ir ateities įsivaizdavimu, tačiau šioje akimirkoje baimės nėra. Šioje akimirkoje esi tik Tu, kvėpuojantis, imlus ir mąstantis žmogus, norintis save pakeisti ir laikantis savo mobilų įrenginį ar kompiuterį (na galbūt ir sėdintis prie stalinio kompiuterio, kas jau teko retenybė) ir skaitantys šį tekstą. Bet šią akimirką baimės nėra. Yra tik ši akimirka.


METAS VEIKTI


Baimę įveiksi tik veikdamas. Pakartosiu. Baimę įVEIKSi tik VEIKdamas. Baisu? Pirmą kartą taip.
Tačiau po kiekvieno perlipimo per save pasidaro tik lengviau. Na suprask. Will Smith yra pasakęs: “Po kiekvieno baime Dievas mums paliko didžiausią lobį”.

KAIP TĄ PADARYTI?

  1. Pripažink sau, kad bijai.
  2. Stebėk savo baimę. Susidraugauk su ja. Sakyk sau: “Labas baime, ką Tu?“ Ha ha ha
    bijai! Aš žinau, kad Tu ten, bet Tavęs nebijau 🙂
    Darysiu tai, nepaisant Tavęs, nes aš
    Tave valdau, o ne Tu mane.
  3. Suskaičiuok iki 3 ir veik. SVARBU! Ne iki 4, iki 3!!! Neleisk savo protui įsijungti ir
    sutrukdyti Tau.

ISTORIJA MOTYVACIJAI

Kai išsiskyriau su mergina ir pradėjau eiti saviugdos keliu, supratau, kad turiu daug šūdo savyje, kurį noriu išmesti. Pradėjau daryti įvairiausius dalykus, kurių nedariau anksčiau. Žinojau, kad turiu perlipti savo komforto zoną, nes tik taip atsikratysiu to, kas buvau ir tapsiu tuo, kuo noriu
būti (šituo vadovaujuosiu kasdien).
Taigi vieną dieną sulaukiau skambučio iš savo pažįstamo, kuris pasiūlė šokti su guma nuo 3 rožių tilto Alytuje (aukščiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje). Mano protas panikavo: “Ar durnas Tu???“
Tiltas, kurio net nežinai. Guma, kuri gali nutrūkti. Tu bijai aukščio idiote!”.
Neleidau dialogui įsisiautėti ir savo draugui pasakiau: “Taip! Už valandos būsiu”.
Nuvykome į vietą. Buvo juokinga, nes prieš mane šoko 72 metų senjoras, kuris prieš šuolį užsidegė žvakę ir laikė ją savo rankose. Kai atėjo mano eilė šokti, prisiminiau visas maldas 🙂 Ir
štai aš stoviu ant atbrailos. Širdis kalatojasi, galvoju: “Gal nešokt? Bet ką chebra pagalvos?”
Pradėjau skaičiuoti ir turbūt suskaičiavau šiek tiek daugiau nei iki 3, nes pritūpiau, bet vis tiek
nušokau. Gali pamatyti tą juokingą vaizdą ir kvailą kaukę:
https://www.youtube.com/watch?v=14Rsb-RruDU
Praėjus keliems mėnesiams supratau, kad pirmasis kartas nelabai pavyko ir buvo gal per lengvas, todėl su pirmuoju savo saviugdos mokytoju išvykome į Latviją ir patyrėme dar sudėtingesnį šuolį 🙂
Video štai čia: https://www.youtube.com/watch?v=qbQvCn5Klxo

KODĖL TĄ PASAKOJU?

Kad įkvėpčiau Tave ir padėčiau Tau suprasti, kad baimė tik iliuzija. Aš nieko nesiskiriu nuo Tavęs. Turiu dvi rankas (nors ir vienas nagas juodas, greit užgis), dvi kojas ir tą pačią galvą.

JEIGU GALIU AŠ, GALI IR TU

Su meile,
Mažvydas Šimkus

Fausta Navardauskaitė

Fausta Navardauskaitė